- sučilbėti
- sučilbė́ti 1. žr. sučiulbėti 1: Du sakalu lauku lėkė ir lėkdami sučilbė́jo TDrIV48(Vlk). 2. refl. žr. sučiulbėti 3 (refl.): Matyt, kad jiedu susičilbė̃s (susimylės) Rdm. \ čilbėti; įsičilbėti; pačilbėti; parčilbėti; sučilbėti
Dictionary of the Lithuanian Language.